Mondioringo filosofija

Džean-Mičel Moro ir Kris Rebenbach
Autorinės teisės, 1991 (pirmiausiai pasirodė Sportinių šunų varžybų žurnale)

     Mondioringas (Pasaulinis ringas) – turbūt viena iš įspūdingiausių šunų sporto rūšių. Kupinas įtampos, šuolių į aukštį ( per 7,5 pėdų (230 cm) aukščio uždarą sienelę), kurie priverčia kiekvieną sulaikyti kvėpavimą. Taip pat šuns ir figūranto žaibiška dvikova, sukelianti aštrius pojūčius ir neleidžianti nustygti vietoje. Dalyviams (šuniui, figūrantui, vedliui) tai jaudinantis drąsos, įgūdžių ir ištvermės išbandymas. Šios savybės yra būtinos kiekvienam, norinčiam sėkmingai dalyvauti šioje sporto šakoje. Dalyvių tarpusavio santykiai, mokymo metodai ir vidinė filosofija daug kuo skiriasi nuo kitų šunų sporto šakų. Šių skirtumų bei juos sąlygojančių priežasčių aptarimas, ir sudaro šio straipsnio esmę.  Panagrinėsime mondioringo žaidėjų požiūrį, jų tikslus ir patį žaidimą.

     Rungtynėms vadovauja teisėjas, jis koordinuoja žaidimą, skaičiuoja taškus bei seka varžybų eigą ir daromas klaidas. Jam padeda asistentas, kuris nurodo vedliui ir šuniui pratimų atlikimo vietą ir seką,  fiksuoja prasižengimus taisyklėms. Teisėjas nusprendžia, kurioje lauko vietoje bus atliekamas vienas ar kitas pratimas, o taip pat, jų seką. Šuoliai visada atliekami pirmiausiai, po to – bendras  paklusnumas, bei apsauga. Tačiau, kiekvieną kartą pratimų eiliškumas šiose disciplinose, skiriasi.

     Jei jūs esate pripratę prie teisėjavimo Schutzhund‘e, tai nustebsite, kaip teisėjaujama Mondioringe. Mondioringo taisyklės ir pratimai yra labai specifiniai,  taigi teisėjas iš tikrųjų negali įvertinti šuns darbo pažymiu, kaip jis tai daro Schutzhunde. Be to, teisėjas negali minusuoti dalyvio surinktų taškų, nepaaiškindamas to raštiškai vertinimo lape. Baudos taškai nėra susiję su stiliumi, padarytu įspūdžiu, pratimo maksimaliu įvertinimu ar įvaizdžiu. Jie skiriami tik pagal rašytas konkretaus pratimo atlikimo taisykles, kurios leidžia išskaičiuoti taškus už tiksliai nurodytas šuns ir/arba vedlio klaidas. Jeigu jūsų šuo nekanda pakankamai greitai arba pakankamai ilgai delsia priešakinėje atakoje, tai toks šuns elgesys nebus įvertintas kaip drąsos trūkumas; tiesiog šuo neteks taškų už tą laikotarpį, per kurį jis nekando. Jeigu šuo delsia figūrantui pabėgant, jums nepasakys, kad jūsų šuo saugojo nepakankamai atidžiai. Tiesiog šuo praras taškus už tą atstumą, kurį spėjo nubėgti figūrantas. Paprastumas ir teisingumas.Taigi  neiškyla problemų, susijusių su teisėjavimo subjektyvumu arba su taškų skaičiavimo laisve. Jūs ir jūsų šuo arba padarote tai, arba ne. Toliau kalbėsime apie besivaržančiuosius.

     Mondioringe figūrantas iš tikrųjų tam tikra prasme rungiasi su šunimi, kas būdinga ne visoms šunų sporto rūšims. Patyręs figūrantas mirtinai įsižeistų, jei jį pavadintų „padėjėju“. Prancūziškai jis vadinamas „puolančiu žmogumi“, ir per varžybas jis dažniausiai puola. Nors taisyklės labai griežtai apriboja galimus figūranto veiksmus, kad jis negali būti žiaurus, tačiau jis stengiasi pasinaudoti visais leistinais metodais, ir atimti iš šuns kuo daugiau taškų. Figūrantas turi būti greitesnis, tikslesnis ir pastabesnis už šunį. Žinoma, figūranto veiksmus apsprendžia varžybų lygis. Darbas, už kurį jis gauna pažymėjimą, yra žymiai lengvesnis negu antro ( MR2 ) ir trečio( MR3 ) lygio mondioringo varžybose. Figūranto tikslas, rasti menkiausią  šuns charakterio arba jo apmokymo silpnybę, ir pasinaudoti ja  atimant iš šuns kuo daugiau taškų. Jis stengiasi kontroliuoti šuns kovą.

Figūranto pažymėjimas.

     Figūrantai privalo išlaikyti labai griežtus kvalifikacinius išbandymus, kuriuose tikrinami jų fiziniai duomenys, sugebėjimas efektyviai pasipriešinti šuniui ir detalus taisyklių žinojimas. Tokie išbandymai organizuojami kartą per metus kiekviename regione, ir jiems vadovauja specialiai paskirti teisėjai. Iš pradžių figūrantas įgyja regioninio lygio kvalifikaciją, o vėliau jis gali siekti nacionalinio lygio figūranto laipsnio (tik turint tokį laipsnį galima dalyvauti atrankinėse ir pirmenybių varžybose). Kas penkti metai figūrantas privalo patvirtinti savo kvalifikaciją.

     Susirėmimas su figūrantu suaktyvina šuns norą kautis, ir padidina dėmesį į figūranto veiksmus. Tikrai geri šunys pasižymi stipriai išvystytu noru kautis ir kąsti. Kaskart jie su malonumu įsijungia į kovą, nepaisant figūranto bandymų juos paveikti psichologiškai ir išsekinti fiziškai. Jie nusiteikę laimėti.

     Šunys  stengiasi išmušti iš vėžių figūrantą, smūgiuojant į „raukšlės sritį“ (bet kurioje apsauginio kostiumo vietoje). Be to, jie stengiasi kontroliuoti kovą. Jei jūs įsivaizduojate, kad tai šunys – nevaldomi velniai, tai jūs labai klystate. Tie šunys laikosi žaidimo taisyklių geriau negu daugelis kontaktinių sporto rūšių žaidėjų. Daugeliu atvejų jų paleidimai tokie patys greiti, kaip ir įsijungimas į kovą, o jų atšaukimai (reakcija į švilpuką, reiškiantį nutraukti ataką ir grįžti) tik šiek tiek lėtesni negu pačios atakos (ir dažniau sąlygoti nuovargio). Jums reikia pamatyti keletą atakų, kuomet vedliui davus signalą, jau nusitaikęs kąsti šuo yra atšaukiamas, ir jus sukrės puikus šuns valdymas šioje sporto rūšyje.

     Tai ilgas ir varginantis darbas. Iš pradžių šuo turi atlikti šuolius, po to tikrinamas jo bendras paklusnumas ir galų gale be pertraukos atliekami apsaugos pratimai. Tam skiriama maždaug 20 minučių MR I, 30 minučių MR II ir 40 minučių MR III. Įveikęs 30-70 metrų atstumą beprotišku greičiu, šuo atakuoja. Nepertraukiama kova tęsiasi 15 sekundžių.

MR III mes stebime:

• priešpriešinę ataką (figūrantas juda šuns link) iš 30-50 metrų,

• susirėmimo nutraukimą pagal signalą ir grįžimą pas vedlį;

• revolverinę ataką iš 40 metrų su dviem šūviais iš 9 mm revolverio prieš šuns kandimą ir dar su vienu šūviu kandimo metu, paleidimą ir saugojimą. Po to seka du bandymai pabėgti ir du saugojimai;

• nubėgančio už 50-70 metrų figūranto su steku, persekiojimą;

• nutrauktą ataką, kai šuo atšaukiamas paskutinę sekundę.

     Prancūzijos veterinarai nustatė, kad per 15 kovos sekundžių šuo išnaudoja tiek energijos, kiek sprinteris nubėgęs 100-o jardų distanciją.

Atsargumas ir kontrolė.

     Apsaugos pratimai (nesusiję su ataka) suaktyvina šuns atsargumą ir kontrolę. Jie apima vedlio apsaugą, kurios metu šuo turi kąsti be komandos, bet tik po to, kai figūrantas stumteli vedlį. Ne gana to, šuo neturi laikyti rankos paspaudimo sveikinantis agresyviu judesiu.

     Paieškos ir aplojimo pratimas – tai laisvo stiliaus akla paieška, sulaikymas ir aplojimas, figūranto pabėgimas iššaunant ir kandimas.Antras pabėgimas ir šūvis, bei konvojavimas su dar dviem pabėgimais, ir galutiniu saugojimu. Figūrantui bandant pabėgti, šuo gauna po 1 baudos tašką už kiekvieną žingsnį, kurį spėja padaryti figūrantas iki tol, kai šuo jį pastveria. Be to, šuo baudžiamas 2,5 taško už kiekvieną papildomą įkandimą.

     Labiausiai įsimenantis MR III pratimas – daikto saugojimas. Vedlys palieka šunį saugoti daiktą, pavyzdžiui, krepšį, ir pasislepia už širmos. Figūrantas du, keturis kartus bando paimti daiktą ir likti nesučiuptas. Šuo baudžiamas ne tik už tai, kad leido nunešti daiktą (30 taškų) arba leido perkelti daiktą (po 1 tašką už kiekvieną metrą), bet ir už kandimą, esant per toli nuo saugomo daikto, arba už tai, kad nepaleidžia figūranto pakankamai greitai ir negrįžta saugoti. Tuo tarpu figūrantas panaudoja visas psichologijos ir dresavimo technikos žinias, daiktui pagrobti.

Įgūdžių patikrinimas.

     Tikrinama, ar vedlys moka ir turi pakankamai įgūdžių valdyti šunį. Pradedama nuo šuolių. Per pirmąjį kiekvienos rūšies šuolių bandymą, jis gali leisti šuniui šokti per mažesnę negu maksimalaus aukščio ar ilgio kliūtį. Tai vertinama kaip pagalba šuniui nepažįstamoje aplinkoje. Papildomas maksimalus šuolis, už kurį galima gauti daugiau taškų, pareikalaus papildomos energijos, o tai gali nualinti šunį ir pakenkti vėlesniuose apsaugos pratimuose. Vedlys turi pasirinkti  strategiją, kuri priklausytų netgi nuo apsaugos pratimų sekos. Pavyzdžiui su labai azartišku šunimi gali iškilti reali valdymo problema, jeigu apsauga prasideda nuo nutrauktos atakos. Kita problema gali iškilti, jeigu iš pradžių atliekamas persekiojimas, ir šuniui pavyko figūrantą išmušti iš vėžių. Šuo gali tiek įsiaudrinti, kad sekančiuose pratimuose tik ir tenorės jam įkasti. Šuns suvaldymas konkrečioje situacijoje, reikalauja iš vedlio didelės dėmesio koncentracijos bei gilaus savo augintinio pažinimo. Taigi,  vedlio darbas per varžybas visada yra įtemptas tačiau įdomus, nepriklausomai nuo to,  kaip gerai šuo yra apmokytas. Vedlys – savo šuns auklėtojas, instruktorius ir šeimininkas. Nuo pat pirmos dienos, kai jis parsineša šunelį į savo namus, viskas, ką vedlys daro, turi įtakos tolimesnei šuns elgsenai.

Žaidimų džiaugsmas.

     Deniel Debonduv, aštuoniskart Prancūzijos čempionas su trimis skirtingais šunimis, yra pasakęs apie šuniuko paruošimą varžyboms: - „Aš stengiuosi sudaryti kuo daugiau situacijų, kuriose mano šuniukas patiria džiaugsmą. Svarbu, kad šuo pajustų pasitenkinimą dirbdamas. Todėl aš dažnai naudoju žaidimus. Būtent šis džiaugsmas suteikia greičio atliekant pratimus.“ Ir vėliau jis kalba: - „Aš nieko nedarau atsitiktinai, viską dirbu metodiškai, palaipsniui. Aš niekada nepraleidžiu menkiausio žingsnio.

     Kvalifikuoti varžybų treneriai dirba pagal šiuos principus. Per varžybas šuo patiria didelį spaudimą. Taigi, viena iš  būtinų sąlygų ruošiantis varžyboms– balansas. Balansas tarp paskatinimo ir prievartos, balansas tarp aktyvumo ir kontrolės, balansas tarp taisyklių laikymosi ir improvizacijos, balansas tarp pasitikėjimo savimi ir sunkumo lygio, balansas tarp šuns prigimtinių galimybių, ištvermės ir šuniui keliamų reikalavimų lygio.‘‘

Šuolių motyvacija.

     Mondioringe šuoliai yra labai aukšti; kad šuo juos atliktų, jam reikia tam tikrų fizinių įgūdžių, kurių jis neįgys prievartos būdu. Tik malonumas gali priversti šunį nuosekliai atlikti tokius didelius šuolius. Todėl šuolius mokoma atlikti atskirai nuo kitų pratimų. Vedliui dažniausiai tenka eksperimentuoti su įvairiomis motyvacijomis, kol jis supranta, kas tikrai įkvepia šunį.

     Bendro paklusnumo mokoma, naudojant pakartojimus ir korekcijas, taip pat nepamirštama šunį paskatinti, įvedami įvairūs dirgikliai (tokie kaip teniso kamuoliukas). Priverstinis grįžimas mondioringe yra nenaudojamas. Jei negalima išvengti priverstinio grįžimo, tai jis yra atliekamas kiek įmanoma švelniau.

     Svarbu pažymėti, kad kiekvienas kontrolės elementas, kurį jūs taikote šuniui valdyti, (bendro paklusnumo pratimuose, atliekant šuolius ar apsaugos pratimuose) sumažina įgimtą šuns potencialą, kurį jis galėtų panaudoti apsaugoje. Mondioringo treniruotėse, jaunas šuo su paklusnumo komandomis, ir su apsaugos pirmosiomis pratybomis, susipažįsta tuo pačiu metu. Kadangi atpildas už paklusnumą yra kandimas, šunys lengvai susitvarko su šia užduotimi. Jiems nebūna nuobodu, ir jie nerodo nepasitenkinimo. Kartais apsaugos mokymas prasideda, kai šuniukui sukanka 8 savaitės. Jei tai jus šokiruoja, pagalvokite, kokio amžiaus vaikai pradeda lankyti karate treniruotes.

     Mondioringo mokymas daug kuo primena klasikinį karo menų mokymą. Kadangi mondioringas, reikalauja iš šuns drąsos, vikrumo ir ištvermės. Reikia atsižvelgti į tai, kad varžybų programa yra labai įtempta. Čia daug pratimų, kuriems atlikti reikalinga šuns iniciatyva, bet tuo pačiu ir staigus vadovavimas. Nepamirškime, kad pratimų atlikimo seka nuolat keičiama. Figūrantų darbo stiliai labai skiriasi ( apgaulė ir fizinis pasipriešinimas).  Be to, programa trunka ilgai, ir šuo patiria spaudimą ir iš vedlio pusės.

     Mokymo principas yra visiškai kitas nei Schutzhunde. Negalima šuns paruošti mondioringui tuo pačiu būdu kaip ir Schutzhundui. Schutzhunde šuo pailsi tarpuose tarp trijų varžybų dalių. Išskyrus variacijas pėdsekystėje, pratimų seka yra visada vienoda. Sukandimai neilgai trunkantys ir visada toje pačioje vietoje (į rankovę). O figūranto darbas yra standartinis. Trumpai sakant, Schutzhunde šuo ir vedlys maždaug žino, ko laukti per varžybas. Todėl norint šiame sporte gauti įvertinimą “V” (puikiai), ne be reikalo yra svarbus tobulas atlikimo stilius.

     Galima pateikti tokius palyginimus: Schutzhundas – klasiškai sugrota simfonija, o mondioringas – džiazas; Schutzhundas – pjesė, kurioje veiksmas vystosi pagal nekintantį scenarijų; mondioringas – improvizacija tam tikro siužeto rėmuose.

     Mondioringas, lyginant su kitais šuns paruošimo būdais, yra daug artimesnis realiam darbui gatvėje, o daugelis šunų gali būti lengvai apmokomi patruliuoti. Prancūzų armijos kinologai įvertino mondioringo metodiką ir pastebėjo, kad jomis vadovaujantis galima sėkmingai paruošti didesnį procentą šunų.

Pasitikėjimas ir pergalė

     Jeigu jūs ketinate ruošti šunį mondioringui, tuomet privalote suprasti mokymo pagrindus. Mondioringo teorijoje nėra daug dėmesio skiriama klausimui apie medžioklės, ir savisaugos instinktų tarpusavio santykį. Dirbdamas su geriausiais instruktoriais aš niekada negirdėjau svarstant šio klausimo, kol nenuvykau į Ameriką ir nepasikalbėjau su Schutzhundo ir K-9 instruktoriais. Mondioringo instruktoriai kalba apie žaidimą ir kovines savybes, jie aptaria šunis, kurie kanda ir kurie nekanda.

     Jeigu jūs galite priversti šunį kąsti, tada jūs galite išmokyti jį pasitikėti savimi, ir laimėti. Bet kuriam šuniui galime sužadinti norą kąsti, o po to mokome mėgautis kandimu. Būtent kandant jis mokosi išlaikyti ir nepaleisti aukos bei neišsigąsti vis grėsmingesnių figūranto judesių. Kandant jis pajunta pergalės skonį, po įtemptos kovos, kurios metu figūrantas iš visų jėgų priešinasi, vėliau nusilpsta ir nustoja priešintis.

Laimėti žaidimą

     Stiprėjant šuns kūnui ir dvasiai, susirėmimai mokymosi procese tampa vis ilgesni. Jei reikia, treneris lengvai įaudrina šunį prieš kandimą, kad neišeikvotų jo energijos kovos metu. Šuo patiria malonumą ilgai kovodamas, lygiai taip pat, kaip šeimos numylėtinis šuniukas mėgaujasi žaislo tampymu į savo pusę. Jeigu žaislo tampymas netrunka tiek ilgai, kad šuneliui jau gana, tai jis įsiaudrinęs seks paskui jus. Tada jūs galite patenkinti jo norą dar pasitampyti, arba jis nusivils jumis kaip nuobodžiu partneriu.

     Geras šuo mėgsta iššūkius ir mėgsta laimėti. Mes nemanome, kad skuduro, pelės, rankovės ar kojos apsaugos pagriebimas yra pergalė, ir neskatiname nešioti šių daiktų kai šuo juos pasistveria. Mes nedraudžiame šunims nešioti arba draskyti amunicijos, bet norime, kad jie kreiptų dėmesį į patį figūrantą ir norėtų vėl su juo žaisti.

     Šunį mokinantis figūrantas mondioringe yra jo treniruočių partneris. Šuo tikisi, kad figūrantas elgsis gana iššaukiančiai tam, kad žaidimas taptų įdomesnis, bet ne tiek smarkiai, kad suteiktų šuniui skausmo ar pakenktų. Jokiu būdu žaisdamas šuo neturi patirti baimės ar nepasitikėjimo.

     Geras figūrantas jaučia, kokio laipsnio spaudimą galima panaudoti kovojant ir kada tai nutraukti. Be to, prieš kiekvieną susirėmimą jis iškelia vieną ar kelias konkrečias užduotis ir viską taip suplanuoja, kad šuo išmoktų kažko naujo ir pagerintų savo kovinius įgūdžius.

Veiksmai

     Dar prieš mokinant šunį pagriebimo ir užpuolimo pratimų, reikia jį išmokyti sekančių veiksmų

Kandimo technika

     Reikia formuoti gerą sukandimo techniką. Pilnas sukandimas, jėga, ištvermė ir nusitaikymas – kandimo technikos pagrindai. Nuo pat pradžių reikia mokyti čiupti pilnais nasrais, ir jei šuo silpnai čiumpa ankstyvuose mokymo etapuose, figūrantas turi atiduoti jam skudurus, peles, kojos apsaugą arba rankovę be kovos. Tegu šuo įsikanda iš naujo daug sėkmingiau. Nors paprastai per varžybas sukandimai būna nepilni, nes figūrantas daro viską, kad sutrukdytų šuniui apžioti pilnais nasrais, ir jam įkąsti. Bet mokymas – visai kitas reikalas, ir šunis nuo pat pradžių turite mokyti kąsti pilnais nasrais, jei norite, kad per varžybas jie iš viso sugebėtų įkąsti. Pilnas ir stiprus sukandimas yra būtinas. Tai vėliau padės šuniui kovoti su figūrantu, kuris stengsis daryti viską, kad tik priverstų šunį jį paleisti. Labai stiprus ir pilnas sukandimas išvystomas mokymų metu. Ankstyvuose mokymo etapuose, visada atsižvelgdamas į šuns įsiaudrinimo ir pasitikėjimo lygį, figūrantas pradeda sukioti, lankstyti arba sukti skudurą, kai šuo laiko įsikandęs jį pilnais nasrais. Nuo to vystosi šuns žandikaulių ir kaklo raumenys.

Ištvermė

     Ištvermė sulaikymo metu – dar vienas labai svarbus faktorius. Laikymo įsikandus trukmė mondioringe po atakos yra 15 sekundžių, per kurias figūrantas kaunasi su šunimi judėdamas ir darydamas įvairius kūno judesius, kurie keičia apsauginio kostiumo medžiagos įtempimą, ir tuo pačiu apsunkina šuniui sukandimo išlaikymą. Šuns ištvermę reikia lavinti palaipsniui mokymo eigoje. Aišku, reikia atsižvelgti į šuns fizinę būklę ir neversti jo dirbti ties galimybių riba, kitaip susilpnės jo aktyvumas ir noras dirbti. Taigi, mokomieji sulaikymai turi lavinti ištvermę.

Kandimo vietos pasirinkimas

     Kandimo vietos pasirinkimas – taip pat labai svarbus faktorius. Figūrantas varžybose niekada nesuteikia galimybės įkąsti. Jei jis gali numatyti, kur taikosi šuo, 2-o ir 3-io lygio varžybose jis pasistengs išsisukti nuo šuns. Šuo  turi gerai pažinti leidžiamas kąsti zonas (kojas, korpusą, rankas), kad jam niekada nereikėtų galvoti: „Kur aš galiu įkąsti šiam vaikinui?“.  Šuo turi išsirinkti taikinį pasąmoningame lygmenyje – griebti ten, kur nepridengta, ir daryti tai kuo efektyviau.

     Jūs galite pamanyti, kad sugaištas laikas, dirbant pagal šias metodikas, neveda į progresą. Ypač kai stengiatės išmokti tobulai atlikti įdomius pratimus. Bet jei jūs užsispirsite ir patikimai išmoksite pagrindus, vėliau suprasite, kad sutaupėte laiką, skirtą įvykdyti savo dresavimo programai, o ne praradote jį.

Figūrantas - priešas

     Svarbu suformuoti šuns pasitikėjimą žmogumi, jo judesiais, steku, šūviais ir vedliu. Varžybose šuo figūrantą laiko savo priešu. Jūsų šuo turi pajėgti atlaikyti spaudimą iš tų vaikinų. Jūs turite neleisti, kad jūsų šunį sugniuždytų žmogus arba jo neįprasti bei grasinantys veiksmai. Figūrantai gaišta metų metus, kad išmoktų, kaip priversti supanikuoti, išgąsdinti, sugluminti ar dar kitaip įveikti šunis. Tobulindami savo judesius, jie treniruojasi prieš veidrodį ir daro savo video įrašus. Tie malonūs vaikinai, kurie naudoja visą savo talentą, padėdami apmokyti šunį, staiga tampa velnio apsėstais ringe.

     Kai tik šuo ima su pasitikėjimu ir aktyviai laikyti įsikandęs skudurą, jis pradedamas pratinti prie neįprastų judesių. Pamažu, kol šuo laikosi per figūranto rankos atstumą, figūrantas pradeda daryti įvairius judesius rankų riešais, pačiomis rankomis, kojomis ir korpusu.

     Stekas naudojamas kitaip negu Schutzhunde. Visų pirma jį naudoja palaipsniui, ir neįkyriai. Iš pradžių jį tiesiog nešiojasi, bet nenaudoja. Po to, laikas nuo laiko figūrantas, laikydamas steką už nugaros, naudoja jį triukšmo efektams sukurti. Dar vėliau per sulaikymus steku daro ramius, negrėsmingus judesius į įvairias puses. Steką priartina prie šuns, prie jo galvos, glosto steku ir vėl jį nuleidžia. Jis gali nukristi ant žemės po kojomis. Pamažu triukšmo efektai stiprinami. Vėliau stekas tampa neatsiejama apsaugos pratimo dalimi. Kai šuo kovoja gerai, steku suduodami kruopštūs ir ritmingi smūgiai. Stekas – signalas pradėti apsaugos pratimą.Pirmiausia, ką supranta šuo, kad smūgių garsas – linksmybių pradžios signalas. Visi mūsų šunys triukšmingai išreiškia norą dirbti, kai girdi bambukinio steko pliauškėjimą.

     Prie šūvių, taip pat reikia pratinti labai atsargiai. Bijantis šūvio šuo negalės dalyvauti varžybose, nes netgi „Brevet“ lygyje figūrantas šaudo iš 9 mm pistoleto tuo metu, kai šuo jį čiumpa. Šaudyti iš pistoleto reikia pradėti labai atsargiai iš tolimo atstumo, kad įvertinti galimą šuns reakciją. Kai kas mano, kad saugiau iš pradžių naudoti 22-ą kalibrą. Ar tai tikrai saugiau, priklauso nuo konkretaus šuns. Mes matėme šunų, sunerimstančių po šūvio iš 22-o kalibro, o ne iš 9-o arba 38-o. Idealiu atveju šuo turi arba ignoruoti šūvį, arba jam turi kilti tos pačios asociacijos, kaip ir girdint steko pliauškėjimą.

Ryšys su vedliu

     Paskutinis, tačiau bene svarbiausias faktorius, formuojant šuns pasitikėjimą – kontaktas su vedliu. Tai ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šuo turi pasitikėti vedliu, ir tikrai manyti, kad vedlys jį palaiko. Aukštesnio lygio mokymuose vedlys turi sugebėti mokyti, nukreipti ir valdyti šuns veiksmus. Kitaip sakant, vedliui tenka dažnai įsikišti į apsaugos pratimą tam, kad šuo taptų valdomu įvairiose situacijose: stovint pradinėje padėtyje, nutraukiant kandimą, atšaukiant šunį, saugant, apginant vedlį, konvojuojant figūrantą, ieškant ir aplojant, saugant daiktą ir nutraukiant ataką. Tuo pačiu šuo turi atlaikyti figūranto spaudimą. Kad pasiektų tai, ir vienu metu išsaugotų šuns norą greitai ir nuoširdžiai dirbti, vedlys turi užsitarnauti begalinį šuns pasitikėjimą. Pradėkite tai formuoti aktyviai palaikydami savo šunį per didesnės įtampos apsaugos pratimų etapus. Šuo turi teisingai suprasti jūsų pagyrimus, jūsų dalyvavimą bendrame darbe ir jūsų prisilietimus. Jis turi suprasti, kad jūs – komanda, ir kad vedlys – visada teisus.  Svarbu nepersitreniruoti

Greičio vystymas.

     Lėtumas mondioringe tolygus taškų praradimui. Už pavėluotą kandimą šuo praranda  2 taškus už  kiekvieną sekunde; pavėluota reakcija į figūranto pabėgimą minus 1 taškas /metrui.; saugomo daikto (krepšio) praradimas dėl lėtos reakcijos  atima 30 taškų. Bet blogiausia – lėtas puolimas, suteikiantis figūrantui pakankamai laiko sužadinti šuniui nepasitikėjimo jausmą ar kitaip jį sutrikdyti. Stenkitės pasiekti greitį jau nuo pat mokymo pradžios. Kai formuojate šuns veržimąsi įkąsti, nedarykite per daug sunkių treniruočių; tegu šuo lengvai pasiekia tikslą, nedarykite šuniui spaudimo iki įsikandimo arba kandimo metu. Neišvarginkite ir nepertreniruokite šuns.

Budrumas

     Figūrantas visada laukia menkiausios šuns nedėmesingumo apraiškos, kad tuo pasinaudojus pasišalintų, ir atimtų iš šuns kuo daugiau taškų. Šuns budrumas, priklauso nuo jo individualių savybių. Vieni stebi figūrantą, kiti stengiasi palaikyti su juo kūno kontaktą. Kai kurie stengiasi užimti tokią padėtį, kad figūrantas negalėtų pabėgti nesusidūręs su šunimi. Mes matėme patyrusių šunų, kurie atrodė visai neatidūs, o jų saugojimo maniera neįspūdinga, bet jų sugebėjimas kontroliuoti pabėgimus buvo neįtikėtinas. Bet mes taip pat matėme šunų, kurie leisdavo figūrantui pabėgti daug metrų, nors demonstravo efektingą ir stiliaus prasme tobulą saugojimą.

Aplojimas pagal komandą.

     Tik viename antro ir trečio lygio mondioringo pratime reikia lojimo, jis vadinasi „ieškojimas ir aplojimas“. Jis vertinamas 40 taškų. Šuo gali atlikti viską idealiai (ieškojimą, sulaikymą, pabėgimą, šūvius, konvojavimą, daug pabėgimų ir saugojimų), tačiau jei jis neloja,  praranda 10 taškų. Instruktoriai paprastai neskatina šuns ilgai loti, nes lojimas reikalauja daug energijos sąnaudų. Tačiau tam tikromis sąlygomis kai kuriems šunims pats lojimas yra motyvacija, ir ją galima naudoti įvairiuose mokymo etapuose. Pavyzdžiui, kad šuo būtų paskatintas atlikti šuolius, ieškojimą, budrumo sužadinimui ir t.t.

     Tačiau loti pagal komandą, reikia mokyti dar prieš mokant atlikti ieškojimo pratimą. Kai kurie šunys iš prigimties yra lojikai, todėl juos mokant lengva susieti komandą su lojimu. Kiti - linkę tylėti, jie labiau koncentruojasi į kitus dalykus. Tokius šunis reikia būtinai išmokyti loti pagal komandą.

     Kai tik šuo įgyja šiuos svarbiausius įgūdžius, galima pradėti mokyti atlikti atskirus pratimus.

     Spaudimas kovojant mokymo eigoje gali būti situacijų, kuomet vedlys daro šuniui didesnį spaudimą nei figūrantas. Pastarasis apsiriboja tik tais veiksmais, kurie yra pakankami, kad palaikytų šuns susidomėjimą. Be to, laikinai gali tekti grįžti prie pagrindinių dalykų, susilpninti šuns valdymą, atstatyti įsiaudrinimą, greitį arba budrumą.

     Šiame realaus valdymo etape, dažnai išryškėja problemos, susijusios su pačiais šunimis kurie žiūri į apsauginį darbą per daug rimtai. Tai susiję su jų charakteriu arba su per daug dideliais krūviais. Kad tai geriau suprastume, palyginkime mondioringą su kovos  menais. Įsivaizduokime žmogų, įvaldžiusį karate, kaip subtilų sportą ar meną. Jei tas žmogus perprato pratimus (taip pat ir dvasiniu aspektu), jis  pasitikės savimi, kontroliuos savo atidumą ir judesius. Taip pat  įsivaizduokime žmogų, kuris išmoko kautis gatvėje, kad išgyventų, patirdamas realų pavojų ir spaudimą. Šis žmogus greičiausiai bus labai žiaurus, kitaip jis nesiveržtų kovoti. Jis žinos, kad priešininkas greičiausiai nesikaus sąžiningai, nesilaikys taisyklių, ir gali laimėti bei rimtai sužeisti. Toks žmogus kausis bijodamas dėl savo gyvybės. Todėl kažin ar jis laikysis kovos etiketo, kol nebus įsitikinęs, kad tikrai laimės.

Pasitikėjimas vedliu.

     Jeigu šuniui iš prigimties būdingas atsargumas, nepasitikėjimas, jautrumas, arba jeigu mokant apsaugos jis tapo per daug įtarus ir nepasitikintis figūrantu, reiškia šuo patiria per didelį figūranto spaudimą. Jeigu ir vedlys spaudžia šunį siekdamas paklusnumo, iškyla grėsmė sužlugdyti šunį. Tokiu atveju  būtina naudoti specialias metodikas. Dresūros būdai turi skirtis nuo mokymo programų, kurioms šuo ruošiamas, atsižvelgiant į jo individualų polinkį kovoti ir aktyviai žaisti. Mes supratome, kad tokiu atveju būtina siekti didesnio šuns pasitikėjimo vedliu, ir taip keisti apsaugos mokymo metodiką, kad šuo jaustų malonumą kandant, bei mažiau jaudintųsi dėl figūranto judesių. Tuo pačiu reikia lavinti sugebėjimą greitai įsijungti į kovą. Prie sekančių etapų perinama palaipsniui ir atsargiai, kiekvieną kartą įsitikinant, kad šuo nei kiek nepasimeta.

Malonumas ir meistriškumas

     Būtina pažymėti, kad mes kalbėjome apie specifinius šuns lavinimo būdus. Pagrindinis veiksnys, kurį mes aptarėme – pasitikėjimas savimi. Mes nepaminėjome nei drąsos, nei užsispyrimo, nei veikimo manieros. Aptarėme lengvai atpažįstamas, išmatuojamas technikos ir fizines savybes.

     Svarbu tai, kad mondioringui ruošiami šunys dažnai dar nesulaukę brandos amžiaus, jau yra labai pažengę apsaugos srityje, ir tai, tik nuolatinio darbo su jais dėka. Tą patį galima pasakyti ir apie mažus vaikus, kurie pradeda treniruotis karate, būdami nepilnai išsivystę. Mes nenaudojame jų agresijos. Mums svarbiausia ar jie patiria malonumą, ar įgyja pagrindinius įgūdžius. Mes darome viską, kad nukreiptume jų vystimąsi reikiama linkme, stimuliuotume stabilumą, tobulintume įgūdžius, ir tokiu būdu suteiktume jiems privalumų. Toks būdas padidina šunų galimybes daug pasiekti nepaisant gabumų.

     Mes žinome, kad per anksti privertę susidurti su rimtais išbandymais, rizikuotume sunaikinti jų džiaugsmą ir susidomėjimą sportu, o tuo pačiu ir pasitikėjimą savimi bei sėkmės galimybę ateityje. Žinoma, visada pasitaiko vienas kitas individas, kuris įveikia visas kliūtis nepriklausomai nuo aplinkybių, bloškiančių jį atgal po kiekvienos nesėkmės. Tačiau mes nenorime rizikuoti jų galimybe palūžti, netgi jei manome, kad šunys įgys dar didesnį bazinį pasiruošimą.

Stilių įvairovė

     Treniruojantis reiktų atsižvelgti į tai, kad mondioringas sukurtas šunims ir figūrantams, pasižymintiems plačiu darbo stilių spektru. Tai priklauso nuo to, kad pratimų seka yra skirtinga kiekvieno pasirodymo metu. Stebint mondioringo varžybas, pamatysite, kad nėra dviejų vienodai  dirbančių šunų. Tai tikslinė programa, kuri leidžia ryškius individualius nukrypimus taisyklių ribose. Mondioringas buvo sukurtas, darbinių veislių savybėms pagerinti ( jų charakteriui, imlumui, fizinėms galimybėms), tačiau nekeičiant tam tikrų veislei būdingų elgsenos bruožų ar darbo stiliaus.

     Nors Prancūzijojos aukščiausiuose mondioringo čempionato lygiuose, šiuo metu galima daugiausiai matyti malinua atstovus, kitos veislės taip pat konkuruoja visuose lygiuose. Tai ir vokiečių aviganiai, ir boseronai, briarai, bokseriai, rotveileriai, dobermanai, buvje, Pikardijos aviganiai, griunendaliai, terviurenai, borderkoliai ir netgi ilgaplaukiai koliai.Tačiau vis tik reikia pagirti veisėjus už patirtį ir užsispyrimą, kurie taip greitai pagerino malinua darbines savybes. Pažiūrėkite prieš kalbėdami.

     Šiuo metu, Šiaurės Amerikoje bet kuriai veislei suteiktos galimybės pradėti treniruotis pagal mondioringo programą. Naudodamiesi čia išdėstyta pagrindine filosofija, jauni treneriai entuziastai gali pamąstyti, kaip suplanuoti savo šunų dresūros procesą, ir pelnyti titulus šiame žavingame sporte.

     Taip kaip ir apie kitas naujas sporto rūšis, daugelis žmonių jau turi susidarę „nuomonę iš kitų lūpų“, nors asmeniškai neturėjo galimybės įsitikinti tos nuomonės teisingumu. Labiausiai piktinančius pastebėjimus apie mondioringą mes girdėjome iš tų, kurie niekada nematė varžybų. Mondioringas – ne tai, ko reiktų bijoti, tai prieinamas sportas. Tai nėra alternatyva Schutzhundui, tai – papildomi darbinių šunų nuopelnai kataloge. Nueikite į varžybas, apsilankykite klube. Pasižiūrėkite, kad susidarytumėte savo nuomonę, ir patirkite malonumą.

     Skiriasi filosofija; dresūros būdai taip pat skiriasi: tai – gyvenimo aštrumas.

     Nuo to laiko, kai buvo parašytas šis straipsnis, taisyklėse atsirado esminių pakeitimų. Šuoliai dabar kitokie, nors jų išmatavimai liko tokie patys. Naujovė – pamesto daikto paieška, uoslės pratimai ir kai kurie pakeitimai Brevet. Tam tikro laipsnio pakeitimų atsirado ir kitose taisyklių dalyse, be to, jos nuolat atnaujinamos. Norėdami gauti naują taisyklių redakciją, susisiekite su atsakingomis tarptautinėmis organizacijomis. (LKD).